Lenkijos antiteroristinių padalinių ginkluotė

Lenkijos antiteroristinių policijos pajėgų ginkluotė ir jos raida

Lenkijos policijos antiteroristiniai daliniai žengia ketvirtą gyvavimo dešimtmetį. Laimei, jiems neteko dalyvauti nei vienoje žymesnėje įkaitų vadavimo dramoje, kaip kad užsienio kolegoms, tačiau kaip ir mūsų „Arui“ jiems tenka susidurti su pavojingais nusikaltėliais. Nors šios pajėgos nepajuto tokio fiasko kartėlio, kaip kad JAV SWAT, įvykiuose Waco, tačiau 2003 metais įvykiai Magdalenkoje* paspartino padalinių perginklavimą bei modernizavimą.  Pradėję gyvuoti dar esant Varšuvos paktui, naudoję įvairią rusišką ir lenkišką ginkluotę, pagal galimybes ją modernizuodami ar keisdami, šie padaliniai įgijo didelę  patirtį, kuri galbūt bus naudinga ir mūsų skaitytojui.

Susikūrę tuomet, kai Lenkija priklausė sovietų blokui, antiteroristiniai padaliniai niekada neturėjo tokios komfortiškos padėties kaip jų Vakarų kolegos. Niekada nebuvo pakankamo biudžeto, o jei jis ir būdavo, tai nebuvo nei ką, nei iš ko pirktis. Geležinė uždanga neleido kontaktuoti su garsiais gamintojais. Vietoje gaminama produkcija buvo visiškai nepritaikyta jų veiksmų specifikai, kadangi ginklų pramonė dirbo kariuomenei. Kai septintajame dešimtmetyje be jokios išorės pagalbos imtasi kurti pirmuosius antiteroristinius padalinius, ginkluotė, kurią jie gavo, beveik nieko nesiskyrė nuo tuo metu naudotos Lenkijos milicijoje ir kariuomenėje. Milicijos „spec.pajėgos“ gavo pistoletus P-64, šaudančius 9x18mm Makarovo amunicija, pistoletus kulkosvaidžius PM-63 su ta pačia amunicija, Kalašnikovo 7.62mm automatus, snaiperinius šautuvus SVD ir net Kalašnikovo kulkosvaidžius PK/PKM bei prieštankinius granatsvaidžius RPG-7. Tik aštuoniasdešimtųjų pabaigoje pradėta keisti šią ginkluotę į sunkiai gaunamą vakarietišką, pirmiausiai įsigyjant trumpus ginklus, kurie buvo tuometinės taktikos pagrindas.

ASTRA NC6 38 ESPECIAL

ASTRA NC6 38 ESPECIAL

P-64 CZAK

P-64 CZAK

P-64 CZAK schema

P-64 CZAK schema

Trumpavamzdžiai ginklai

P-64 visiškai netiko tokio pobūdžio tarnybai. Šio pistoleto vienintelis privalumas – nedideli gabaritai, kas palengvindavo jo nešiojimą paslėptai, kai buvo dirbama civiliais drabužiais. Toliau – vien trūkumai. Mažos, vos šešių šovinių talpos, dėtuvė. Sunkiai pasiekiamas ir sugraibomas dėtuvės spragtukas. Saugiklis ant spynos, maži taikymosi prietaisai, trumpas vamzdis, trumpa taikymosi linija. Ilga nuleistuko eiga, stipriai jaučiama atatranka trukdė šaudyti greitai, taikliai ir nenutrūkstamai. Prie visų trūkumų prisidėjo dar ir naudojamas silpnas bei mažą stabdomąjį poveikį turintis Makarovo šovinys. Šio pistoleto trūkumai paskatino antiteroristinių pajėgų vadovybę ieškoti būdų geresnės ginkluotės įsigijimui. Visų pirma ieškota revolverių, pagal tuo metu vyraujantį mąstymą, kad revolveris patikimesnis už pistoletą. Šiai dienai jau nežinomais keliais gauti nedideli kiekiai čekoslovakiškų revolverių ZKR-590 Grand, keliolikos tipų amerikietiškų Coltų bei S&W M10 skirtų .38 Special amunicijai. Vėliau įsigyta braziliškų Taurus M85. Taip pat keletas S&W .357 Magnum kalibro bei didelė partija ispaniškų revolverių Astra NC6 .38 Special. Aštuntajame dešimtmetyje šie Astra revolveriai tapo pagrindiniu trumpuoju ginklu regioniniuose  antiteroristiniuose padaliniuose. Iki devintojo dešimtmečio jie buvo naudojami kaip lygiaverčiai šiuolaikiniams pistoletams. Dažnai, vadinamu prancūzišku stiliumi, pareigūnai eidavo į šturmą su revolveriu ir pistoletu. Šiems revolveriams net buvo sukurta eilė Lenkijoje gaminamų šovinių, su įvairiomis kulkomis. Aštuntajame dešimtmetyje pareigūnai gavo pistoletus P-84, kurie visgi konstrukcijoje tik labai nedaug pasistūmėjo, lyginant su P-64. Nors jie ir turėjo daug patogesnę rankeną, dviem šoviniais daugiau dėtuvėje, ilgesnį vamzdį, tačiau vis dar šaudė silpna Makarovo amunicija ir visiškai netiko antiteroristiniams veiksmams. Baigiantis aštuntajam dešimtmečiui, pagaliau gauti pistoletai CZ-85, šaudantys 9×19 Luger amunicija. Tai buvo daugmaž visus padalinių norus atitinkantys pistoletai ir be to – prieinami, skirtingai nei už geležinės uždangos esantys.

CZ-85

CZ-85

Devintojo dešimtmečio pabaigoje CZ pistoletus palaipsniui išstūmė pasirodę Glock‘ai. Į pajėgas pakliuvo klasikiniai G17 bei mažesnieji G19. Pradžioje II, po to ir III generacijos, su pavaža taktinio prožektoriaus montavimui. Maždaug apie 2005 metus prie šių pistoletų nupirkta firmos Surefire taktiniai prožektoriai. Nors visaip ir bandyta, tačiau nepavyko pasinaudoti visų austrų firmos Glock GmbH asortimentu: neprigijo nei automatiniai Glock 18, nei prailginti G17L, nei G34 ir stambesni nei 9mm kalibrai. Vieninteliai įdomesni modeliai – apie 2000-uosius įsigyti G17T, skirti mokomajai amunicijai su dažais Simunition F/X.

Verta paminėti, kad kai Lenkijoje imta gaminti Walther P99, kažkoks jų kiekis pakliuvo ir į antiteroristines pajėgas. Visgi, pareigūnai liko ištikimi Glock‘ams, todėl Walther populiarumas liko ribotu. Pajėgų apginklavimui pasiūlius lenkiškus pistoletus WIST-94, sureaguota karštai ir švelniai „paaiškinta“ kad „tokiam“ pistoletui „tokiose“ pajėgose ne vieta.

Peržvelgus šių formacijų arsenalus galime rasti ir visiškai keistų bei tokio pobūdžio veikloje nepritaikomų pistoletų. Kažkieno valia nupirkti ir dulka bei retai ištraukiami paslėpto nešiojimo rolei ar kaip paskutinio šanso pistoletai Beretta 21 ir Taurus PT-25, abu 6.35 mm Browning amunicijai.

Taurus PT-25

Taurus PT-25

Pistoletai-kulkosvaidžiai

Pirmaisiais pajėgose naudotais pistoletais kulkosvaidžiais buvo mažyčiai lenkiški PM-63 (wz. 63) , naudojantys tokį pat Makarovo šovinį kaip ir minėtasis P-64. Šie pistoletais-kulkosvaidžiai liaudyje gavo RAK (lenkiškai vėžys) pseudonimą, nuo lenkiškų žodžių „Ręczny automat komandosa“ – komandoso pistoletas kulkosvaidis. Dėl nedidelių gabaritų ir sudedamos buožės jis buvo ypatingai patogus nešiotis paslėptai. Taip pat maži gabaritai buvo parankūs judant pastatuose. Juo galima buvo šaudyti viena ranka. Visgi šie visi privalumai nekompensavo trūkumų. Jis puikiai tiko kariuomenės spec pajėgoms, tačiau ne policijos. Dėl labai prasto taiklumo buvo pavojinga su juo eiti į pastatą vaduojant įkaitus. Nors intensyvių treniruočių dėka ir pasiektas puikus taiklumas, tačiau ekspertų manymu, šis ginklas labiau skirtas teroristams, nei antiteroristams. Trumpas vamzdis, šaudymas atvira spyna sąlygojo prastą taiklumą. Be to didele problema buvo greit susinešiojanti spynos užkaba, kuri galėjo būti atsitiktinio šūvio priežastimi. Šio ginklo ergonomika linkėjo laukti ko geresnio. Dėtuvės spragtukas sunkiai pasiekiamas. Rachitiška buožė prastai fiksuodavosi išskleistoje pozicijoje, todėl dažnas pareigūnas tai „pataisydavo“ lipnia juosta, ko padarinyje buožė tapdavo stacionaria. Priekinės atraminės rankenėlės varžtas greit susinešiodavo, todėl imta šios rankenėlės nebenaudoti, laikantis už jos suskleistos arba antrą ranką laikant ant pistoletinės rankenėlės, kaip kad šaudytum su pistoletu. Ir pati ryškiausia ginklo problema – naudojama Makarov amunicija. Kai į ginkluotę gauti CZ-85 pistoletai 9mm Luger kalibro šoviniui, pajėgose atsirado dvigubas šovinio standartas – Luger ir Makarov. Užtęsus darbus kuriant vietinį lenkišką pistoletą-kulkosvaidį PM-84P, nuspręsta, kad vienintelė išeitis – kokiu nors būdu gauti vakarietiškų pistoletų kulkosvaidžių.

PM-63 "RAK"

PM-63 "RAK"

PM-63 "RAK"

PM-63 "RAK"

PM-63 "RAK" dėklas

PM-63 "RAK" dėklas

Ir gauti pavyko. Pirmieji parsirado izraelietiški Mini-Uzi, kurių nedidelis kiekis priimtas į padalinio „KSP“ arsenalą. Tai buvo vieni pirmųjų lenkų kontaktų su vienais iš kovos su terorizmu lyderių. Po to sekė mokymai „Most“ (tiltas), kurio metu su Izraelio kolegomis apsikeista kovos patirtimi. Tai būtent izraeliečiai patarė, kad ateityje reikėtų pistoletais rinktis austriškus Glock, kurie vėliau gi, tapo Izraelio spec. Pajėgų ir antiteroristų etatiniu ginklu. Vėliau Liaudies miliciją reorganizavus į Policiją, lenkams atsivėrė puikios galimybės dalyvauti bendruose mokymuose su kolegomis iš kitų šalių. Jau pirmųjų kontaktų metu jie pastebėjo, kad labiausiai užsienio kolegų yra vertinamas vokiškas MP5 pistoletas kulkosvaidis, sukurtas žymioje Heckler und Koch. Perginklavimo planas buvo! Jo imtasi, tačiau dėl lėšų stokos, pirmoji licencinių MP5 partija buvo užpirkta Turkijoje, iš vietinio gamintojo “MKEK”. Tai legaliai nukopijuotas MP5A3 su sustumiama buože. Visgi lėšų ekonomija džiaugtasi neilgai. MP5 tik kvepėjo vokiška precizija. Daug greičiau susinešiojo, dažnai strigdavo, užstrigus tūtelei iškrisdavo dėtuvė. Dėtuvės buvo nesuderinamos su vokiškomis.

Pradėjus į ginkluotę integruoti jau sukurtą PM-84P, iš ginkluotės pradėta išiminėti senuosius PM-63. Po keleto nelaimingų atsitikimų, kai dėl neatsargaus elgesio su ginklu susižalojo keli reguliarios policijos pareigūnai, jie išimti iš ginkluotės visiškai. Naujasis PM-84P šaudė daug taikliau, nes šūvis įvykdavo jau uždara spyna, naudojo 9mm Para amuniciją, turėjo svirtį, kuri atleidžia spyną po sustojimo galinėje padėtyje. Visi šie ginklo privalumai vis vien neleido jam prasiskinti kelio į antiteroristinių pajėgų ginkluotę. Pamatę pasaulio ir kitų padalinių ginkluotę, jie nenorėjo vietinio produkto dėl prastos atlikimo kokybės, ne vietoje išdėstyto saugiklio, ne vietoje esančio dėtuvės spragtuko, prastos ergonomikos bei nepatogios pistoletinės rankenėlės.

Kai visuomenei buvo pristatytas naujasis PM-98 „Glauberyt“, su patobulinta konstrukcija, pakeista ergonomika ir net galimybe montuoti taktinį prožektorių, susidomėjimas juo vėl atsirado. Jais imta keisti iki to laiko moraliai pasenusius Uzi ir Mini-uzi. Visgi kai 1998 metais kelias antiteroristines grupes pagaliau pasiekė originalūs Vokietijoje pirkti MP5, PM-98 „Glauberyt“ panegirikos laikai baigėsi. Tai buvo pirmieji MP5A3 su sustumiama buože, eksportiniu padidintu apsodu, profiliuota pistoletine rankenėle bei ugnies valdymo svirtimi tik iš kairės pusės. Greitai buvo pakeisti apsodai į modelį M628 su JAV firmos “Surefire” taktiniais prožektoriais, pridėti dėtuvių tarpusavio sujungimo klipsai. Kai kuriems sumontuoti ugnies slopintuvai. Po truputį šių MP5A3 kiekis policijoje ėmė augti.

Po kruvinų įvykių Magdalenkoje* imta daug daugiau lėšų ir pastangų skirti policininkų ginkluotei. Užpirktos naujos MP5 partijos, kurių tarpe nauji modeliai MP5F, su sustiprinta buožės konstrukcija, sustiprintu vidumi, todėl galintys šaudyti amunicija +P+. Pirmą kartą pristatyti modeliai su integruotu garso slopintuvu MP5SD6, galintys šaudyti ne tik pavieniais bei automatine ugnimi, bet ir serijomis po tris šūvius. Šiuose modeliuose ugnies perjungimo svirtys abiejose ginklo pusėse. Ant šių modelių sumontavo Eotech 552  taikiklius.

Ypatingai svarbių asmenų apsaugai bei paslėptam nešiojimui yra užpirkta nedidelė dalis MP5K, turinčių galimybę montuoti į nedidelį lagaminėlį ir šaudyti tiesiai iš jo spaudžiant nuleistuką šalia lagamino svirties.

* „2003 metais Lenkijos Paroly miestelyje nusikaltėlių nužudomas policijos pareigūnas. Dirbama dieną ir naktį, kad rasti nusikaltėlius. Netrukus gaunama informacija, apie dviejų nusikaltėlių buvimo vietą. Sodybos, kurioje slapstosi banditai šturmui sutelkta trisdešimt antiteroristinio padalinio pareigūnų, du operacijos vadovai. Naktį iš kovo 5 į 6-ą prasideda šturmas. Du pareigūnai žūsta, apie penkiolika sužeista. Atvaromi net šarvuočiai. Po intensyvaus apšaudymo sodyba užsidega, įgriūna stogas. Ryte, apžiūrint įvykio vietą rastas neįtikinamo dydžio banditų arsenalas, viso jie disponavo ginkluotės: du automatai AKMS (su būgninėm 75 šovinių dėtuvėmis), vienas pistoletas kulkosvaidis Scorpion (čekų), du pistoletai kulkosvaidžiai Uzi, vienas  lygiavamzdis SPAS, vienas pistoletas TT, vienas pistoletas-kulkosvaidis PM-84, granatos, įvairūs sprogmenys.

Po šios akcijos daug nusivylimo, žiniasklaida ieško atpirkimo ožių, lekia aukšti antpečiai, o antiteroristinės pajėgos gauna geresnį finansavimą.“

About Marius

"No bastard ever won a war by dying for his country. He won it by making the other poor dumb bastard die for his country." - General George Patton Jr