Apie apverktiną situaciją ir išmanančių žmonių trūkumą žinojau senai, bet kad situacija tikrai prasta supratau prieš keletą metų. Visad galvojau, kad yra nemažai besidominčių tuo žmonių, tiesiog jie išsiskaldę, išsimėtę ir dirba / daro kažką savo. Deja supratau, kad taip nėra. Yra siaura terpė kažkiek raukiančių ir toliau – vakuumas. Keletas to “įrodymų”.

Ėjom laikytis kursų šaunamajam ginklui pas buvusių milicininkų saugos tarnybą. Instruktorius mums pasakoja: tai yra geriausias pasaulyje pistoletas Makarov, šalia jo labiausiai paplitęs tarp teroristų pistoletas Glock. Mano replika – kodėl Glock teroristų. Tas atsako, nes vamzdis lengvai keičiamas ir ginklo nepastebi rentgenas. Mano replika – kaip gali rentgenas jo nepastebėti kai spyna ir vamzdis plieniniai. Atsakymas – tyla. Toliau jis šneka apie šlovingą PM istoriją ir kaip jį tuoj ardysim. Paklausus kodėl neardom Glock – atsakymas, kad per sudėtingas!. Ateina kitas instruktorius kuris iškelia 410 k Saiga lygiavamzdį karabiną laikydamas pirštą ant nuleistuko ir kažką pasakoja. Mes tylim, jau nejuokinga.

Ta pati įmonė turi šaudyklą. Nežinau kokių pasakų ir pamokų klientai ten gauna, bet bent jau jų reklama – akivaizdžiai klaidinga. Klientams jie parduoda pelus už grūdų kainą. Keli faktai:

Čia siūloma išbandyti Heckler Koch ginklus - HK416 ir MP5A5. Deja, iš tikrųjų tai tik HK ginklų imitacijos, šaudančios 22lr mažo kalibro šoviniais, konstrukciškai neturinčios nieko bendra su tikrais analogais, tik išore imituojančios juos. Net vadinti juos HK - prekinio ženklo teisių pažeidimas. Jau nekalbant apie tai, kad klientas šaudydamas pajus pojūčius, kuriuos gautų šaudydamas airsoft žaislu

Ar tai kompetencijos stoka, ar tiesiog būdas vilioti klientą – lai kiekvienas nuspręs pats. Man tai sukčiavimas, bandant iškišti žigulį mersedeso kaina.

Antras puikus pavyzdys, portale Delfi pasirodęs straipsnis, kaip mūsų šou verslo žvaigždutė, o gal visa kometa Kristina Ivanova lankėsi ALGOS saugos tarnybos šaudykloje Marijampolėje.

citata: ” Šaudyklos direktorius, pakvietęs K. Ivanovą išmėginti ginklų, yra ir instruktorius.”:

Šia nuotrauka instruktorius-direktorius puikiai parodė savo kompetenciją ir žinias. "Alga" foto. P.S. Jei press relizui tokias duoda, matyt didžiuojasi darbo vaisiais...

Vietoj pabaigos – daug nesaugiai besielgiančių Ekskomisarų biuro lankytojų:

PAPILDYTA 2012-05-07

nauji perliukai į kolekciją

Tauragės patruliai

Vienas žymiausių “kriminalinių žinių” Lietuvoje pranešėjas, žurnalistas Jaunius Matonis. Foto daryta antiteroristinio greitojo reagavimo policijos padalinio ARAS šaudykloje, dalyvaujant instruktoriams, ARAS vadui, Generaliniam komisarui….

Šaltinis: Facebook paskyra ” LNK kriminalai”.

Foto pavadinimas “Vyriškas žaisliukas” . Nuotraukoje: Ričardas Šimkus. Šaltinis: ten pat.

PAPILDYTA 2012-05-09

Nauji straipsnio papildymai paskatino vartotojus siųsti mums “saugaus elgesio su ginklais” bei ” instruktorių erudicijos” perliukus.

Dėkojame Vidmantui už nuorodą.

Šaltinis: www.15min.lt

Noriu pasidalinti savo atradimu – vidpadžių gamintoju Superfeet (JAV). Tiesa, žmonėms pratusiems jog vidpadžių poros maksimali kaina turi būti tarp 5-10 Lt. prašau toliau neskaityti, o ypač – nekomentuoti. Taigi kompanija Superfeet gan populiarus prekinis ženklas tarp JAV kariškių (nors į šią nišą ėjo ne pati, o paviliota tuo kad daug kariškių atrado bei daptavo sau šio gamintojo civilinius modelius). Pradėjus kampaniją A-nistane tapo svarbu turėti batus su gerų trekingo batų charakteristikomis. Paprasčiausias būdas pagerinti išduodamų batų savybes – geras vidpadis. Pati kompanija gan giliai žvelgia į vidpadžio, kaip vieningos kūno sistemos pamatą. Yra tyrimų kurių metu įrodyta, kad fiziniai krūviai ar net lengvas vaikščiojimas su prasta avalyne sukelia ilgalaikius pėdų, kelių ar net stuburo skausmus.

Pagrindiniai gero vidpadžio tikslai yra ištiesinti kūną, išriesti pėda į arką, kad smūgiai būtų absorbuojami. Neleisti pėdai slydinėti bate. Antimikrobinis poveikis. Kitos specifinės papildomos užduotys, kaip kad apsauga nuo šalčio iš apačios žieminiame modelyje.

Plačiau visą techninę informaciją bei modelių spektrą rasite gamintojo svetainėje http://www.superfeet.com.

Pats įsigijau ir jau spėjau išbandyti du modelius. Populiariausią tarp kariškių ir kitų “aktyvistų” oranžinį modelį bei šios žiemos aktualijų prispaustas – šiltus raudonuosius.

Oranžiniai priklauso kategorijai Trim-to-fit, t.y. nusiperki pagal dydį ir jei kiek netelpa – apkerpi. Kitas analogas būtų custom fit, kai tau parduotuvėje pagamina reikiamo dydžio vidpadį, tik deja tai ne pas mus. Taigi mano oranžinis modelis tilpo bate be jokių kirpimų. Pirma diena kol įpratau buvo keistoka, bet nei nutrynimų nei nuospaudų nebuvo. Velesnes dienas pradėjau jausti tikrą malonumą vaikčioti bei galvoti, kodėl jų nepirkau anksčiau. Žinoma kaina nėra maža, tačiau kai perkame padangas automobiliui išleidžiame daug didesnes sumas “svetimoms kojoms”. Tarkim pas JAV online dilerį su nuolaida šis modelis kainuotų $40.45.

Antrasis modelis padiktuotas lietuviško klimato. Redhot vidpadžiai šaltam orui. Visų pirma kas jautriausia, kai nešioji nepašiltintus batus per tokius šalčius (o taip aš darau visada) tai šaltis kylantis nuo pado. Dauguma padų nėra izoliuoti nuo šalčio, todėl perdavinėja šaltį pėdai. Šis vidpadis pėda izoliuoja nuo pado. Tam tarnauja šilumą atspindinti folija bei outlast medžiaga, skirstanti šilumą tolygiai. Be visų šitų šiluminių savybių, turime ir standartinius superfeet privalumus – gilus pėdos įsodinimas, neslidinėjimas, absorbavimas ir t.t. Paskaitykit gan informatyvų kompanijos tinklį, ten daug informacijos susijusios su pėdomis, batias ir vidpadžiais. Raudonieji vidpadžiai šiek tiek brangesni – $44.95.

Prieš pat čempionatą įsigijau veiksmo kamerą CountourHD. ( https://aic.lt/veiksmo-kamera-contourhd-1080p//prod_1730.html ). Nors prieš tai buvau matęs nemažai “veiksmo”, filmuoto būtent šiomis kameromis, tačiau knietėjo išbandyti jos galimybes filmuojant šaudymo disciplinas. Taigi pirmas blynas iškepė būtent pasaulio čempionate. Kamerą sumontavau ant kairės pusės MSA Sordin ausinių kaušelio. Komplekte esantis laikiklis turi lipnią juostą, kuria jis tvirtinasi prie paviršiaus be jokių įrankių ar klijų.

Laikosi tikrai super. Be to,  kamera nuo laikiklio greitai atjungiama, mat laikosi panašiu principu kaip Velcro užsegimai. Taigi kad nenešioti svorio, kai vaikščiojau šaudykloje nusiimdavau kamerą ir užsidėdavau tik prieš šaudydamas pratimą.

Taigi Jūsų dėmesiui, calbambia piktčers pristato:  2011 IPSC World Shoot XVI, Rhodes, Greece.

1. prematch diena

2. prematch diena

3. prematch diena

THE END

p.s kaip sprendžiami reikalai Level V varžybose (skelbimas ant STATS OFFICE)

Nebuvau čia maždaug penkis metus. Nuo pat vartų nustebino nauji eksponatai. Neseniai nurašytas lenkų mokomasis propelerinis lėktuvas, Mi-24, MIG-29 su užlipimu į kokpitą, daug suremontuotos technikos,  An-26, kurio viduje įrengtas turistų informavimo centras. Verta paminėti, kad muziejų sudaro dvi ekspozicijos. Išorinė, kur išdėstyta visa technika, ir vidinė, kur ekipuotė, ginklai ir  „visa smulkmė“. Išorinė ekspozicija nemokama, vidinė kainuoja 10 zlotų, bet dažniausiai pinigų neima…

Taigi ką čia bepasakosi, trumpas fotoreportažas.

MIG-29 šalia vartų

T-34?

Lenkų VAD Land cruiseris. Priimtas į ginkluotę 2004. Transportuotas į Iraką, kur naudotas lenkų ambasadoriaus apsaugai. 2010 grįžo į Lenkiją. Šarvavimo lygis B6, t.y. atlaiko 7,62x51 arba rusų 7,62x54R

Buvęs VIP limuzinas, deja morališkai susenęs

Lengvasis tankas Renault FT-17. Vienas iš dviejų, pagamintų nuo "0" filmui "Varšuvos mūšis 1920"

Mi-24

Lend lizo SCOUT car su patranka - T48 (SU-57)

Varšuvos sukilimo metu sukilėlių pasigamintas šarvuotis "KUBUS"

Muziejus sugeba rasti rėmėjų už reklamą - HUMVEE

Toliau patraukiau link pastato į vidinę ekspoziciją. Kasoje pasiūlius pinigų maloniai informavo, kad šiandien ir vėl nemokama. Naujausia ir labai įdomi ekspozicija yra Smolenske žuvusių Lenkijos VIP apsaugos tarnybos narių išlikę asmens daiktai. Prie tos pat temos šios tarnybos nario žuvusio Irake per Lenkijos ambasadoriaus užpuolimą ekipuotė. Kadangi fotografuoti viduje draudžiama, o mes nelaužome mandagių prašymų, važiuokit ir patys pamatysit.

Dar krito į akį didelė gausa mokyklinių ekskursijų su kuriomis dirba 20-30 metų amžiaus gidai. Pažvelgus iš šalies – jie ne pasakoja, o plėšosi į dalis, bandydami sudominti vaikus. Tame tarpe leisdami užsidėti ant galvos viduramžių šalmus ar palaikyti eksponatus, pavyzdžiui kalavijus. Kitas momentas kurį pastebėjau, užėjus į salę vaikui su tėvais, močiutės saugančios salę, skirtingai nei pas mus Kaune, ne mezga ar skaito knygą, o puola prie vaiko, ima pasakoti, bando visais būdais sudominti – t.y. lenkia jaunąją kartą reikiama linkme. Nenustebčiau jei joms ta tema daro atskirus mokymus.

Verta dėmesio Varšuvos sukilimo ekspozicija. Taip pat nesenai atsiradusi ekspozicija apie pokario kovas Lenkijoje. Tema iki šiol buvusi lengvu tabu.

Pabaigai. Nepaisant to kad turi puikų muziejų, gerą ekspoziciją ir kolektyvą, lenkai nestovi vietoje. Jau ruošiami projektai naujo, didesnio ir geresnio muziejaus statybai…

Daug išvadų galėtų pasidaryti mūsų karo muziejus

Ištarnavęs 20 metų elitiniame britų SAS padalinyje Bob‘as Shepherd‘as išeina į atsargą ir tampa patarėju saugumo klausimais.

Pirmieji išvykimai, saugant žurnalistus karo zonoje. Vakarų Krantas ir susidūrimas su rusų tautybės Izraelio kariu vos nesibaigęs tragiškai. Nauja ir kitokia patirtis, be ginklo ar pastiprinimo užnuguraryje, keliaujant per fronto linijas ir priešo užnugarius ir saugant klientų gyvybes.

Nuo Basros iki Bagdado, Kabulo ar Kandaharo, Ramalos ar Rihiados. Pavojai dirbant grandinei – The Circuit, taip autorius vadina privačių saugumo tarnybų rinką. Vėliau įsibėgėjant karui su terorizmu autorius stebi multimijardinį verslą, kuriame žmonių, netgi puikių profesionalų gyvybės aukojamos vardan pelnų ir leidžiant Vakarų vyriausybėms slėpti tikruosius karo nuostolius.

Aprašyti susitikimai su ieškomiausiais pasaulio žmonėmis – Yasiru Arafatu, Hamas lyderiu šeichu Ahmedu Yassin‘u, Patha Khanu, Rashidu Ghazi.

Knygoje autorius dalijasi savo profesionaliomis įžvalgomis, stebėdamas vykstančius procesus ar karių veiksmus. Knyga papildyta puikiomis autoriaus darytomis fotografijomis.

„30 SKYRIUS

Manęs dažnai klausia kodėl neparašau knygos apie savo tarnybą SAS. Pagrindinė priežastis kad gerbiu bičiulius vis dar esančius Pulke. Aš manau kad aktyvūs SAS kariai nenusipelno to, kad išėję į atsargą bičiuliai diskutuotų apie įgūdžius kurie padėjo sėkmingai  įgyvendinti operaciją tada, nes daugelis tų įgūdžių vis dar naudojami. Daug kas pasakys kad tai nesamonė – daug kas pasikeitė nuo to laiko kai aš išėjau. Taip, iš tam tikros perspektyvos sutinku. Žmonės SASe šiandieną yra daug geresni kareiviai nei aš buvau. Aš džiaugiuosi kad praėjau atranką 1970-aisiais, nes matyt nepraeičiau jos dabar. <…>

Aš rašau apie tai dėl kelių priežasčių. Pirma nes labai jau daug buvo parašyta šia konkrečia tema, antra, vien knyga sugadino vieno labai šaunaus kario reputaciją.<…>

Tai buvo 1991 – pirmas Persų įlankos karas. Pulkas dislokavo tris iš keturių savo eskadronų, tame tarpe ir B eskadroną, kuriame buvau priskirtas vadovaujančiai grandžiai. Man buvo 36-eri, senolis pagal Pulko standartus. Bet vis dar buvau puikioje fizinėje formoje ir mano supratimas apie operacijas buvo vis dar vertinamas – arba taip aš maniau.

JAV operacija prasidėjo be trukdžių. Tačiau tada, kaip ir dabar jų planų ir operacijų vykdymas buvo perdėtai priklausomas nuo technologijų. Karo pradžioje oro sąlygos buvo siaubingos, todėl JAV radarai ir palydovai „nematė“ taikinių dėl lietaus ir debesų. Vien technologijos neužteko kad laimėti karą. Kad pasiekti tikslus amerikiečiams ir jų sąjungininkams prireikė „akių ant žemės“.

Tuomet įsitraukė Pulkas. B eskadrono vadovybė (OC – vadovaujantis karininkas ir jo seržantas majoras) paskyrė mane vadovauti aštuonių žmonių patruliui į priešo užnugarį. Mūsų misija buvo stebėti MSR (main supply road – pagrindinį tiekimo kelią) tarp Jordano ir Bagdado ir fiksuoti karių, automobilių, ginklų judėjimą ar kitą aktyvumą.

Seržantas majoras padavė man priskirtų žmonių sąrašą. Kaip patrulio vadas aš turėjau kartu būti ir geras vadybininkas. Mano kompetencijoje turėjo būti individų atranka, tam kad kiekvieno žinios ir gebėjimai papildytų vienas kitą.

Aš nebuvau B eskadrone daugiau nei 4 metus vykdydamas kitą veiklą, todėl nuėjau susipažinti su kiekvienu iš sąrašo ir sužinoti gebėjimus. Vienas iš jų – Vince‘as buvo būtent toks karys kokio man reikia, didelis, gerai sudėtas, su operacijų bagažu už nugaros. Jis turėjo patirtį ir charakterį kad būtų tikru patrulio turtu. Aš užrašiau jį savo „pasilik“ žmonių sąrašo viršuje.

Trys kiti kariai iš sąrašo buvo ką tik po atrankos ir niekada nebuvę operacijose. Šie nauji kariai neturėjo kada išmokti pagrindinių dalykų: ryšių, medicinos, kalbų, sprogdinimo darbų. Suprantant misijos specifiką – veikimas priešo užnugaryje mažoje grupėje – tai ne darbas naujiems berniukams. Tam reikėjo patyrusių karių veteranų.

Aš surinkau alternatyvų sąrašą, kur jaučiau kad surinkau efektyvią komandą. Paėmiau naują sąrašą pas vadovybę. Tikėjausi jie pritars pakeitimams. Sunkiai. Kai pateikiau alternatyvų sąrašą jie buvo pasiutę. Aš paaiškinau kad man reikia patyrusių žmonių kad pasiekčiau savo tikslus tačiau jie nenorėjo girdėti. Man buvo pasakyta kad pirmasis sąrašas yra finalinis ir paskutinis.

Aš buvau absoliučiai šokiruotas. Logiškų argumentų neigimas nebuvo vienas iš Pulko mąstymo elementų iki šiol. Aš buvau SAS nuo tada kai man buvo 20 ir niekada nebuvo gavęs tokio nelogiško ir negatyvaus atsako.

Aš galėjau užkasti galvą į smėlį kad nuraminčiau vadovybę. Bet aš tikrai jokiu būdu neisiu į areną su patruliu kuris nuo pat pradžios yra katastrofa. Nedariau to anksčiau ir nedarysiu to dabar. Buvo visas eskadronas iš ko pasirinkti, sumaišyti ir pritaikyti. Tai buvo pavojinga užduotis ir jei patrulis neturės visapusiškos jėgos, tai kels pavojų jo nariams. Aš turėjau padaryti, kad vadovybė sutiktų su mano pasiūlymais.

Aš paaiškinau dar kartą, kad pateikiau savo sąrašą dėl taktinių priežasčių kad turėčiau sėkmingą patrulį. Jie vis dar nenorėjo manęs klausyti. Pradiniai vardai jiems tiko ir mano argumentai skaityti už niekalus. Galbūt jie nenorėjo stipraus charakterio kvestionuojančio jų autoritetą? Arba jie taip įsisamonino pradinį planą kad negalėjo nieko keisti.

Tą patį vakarą sužinojau kad OC planuoja siųsti mane į Jungtinius Arabų Emiratus ir vadovauti britų ambasadoriaus apsaugos komandai – CP. Taigi vadovaujantis karininkas ne tik kad nenorėjo manęs patrulyje, bet nori išsiųsti iš karo.

Kitą dieną mane oficialiai nušalino nuo patrulio vado pareigų. Aš buvau išskrostas. Pulko bičiuliai man buvo viskas. Nepasaint nesutarimo su vyresnybe aš vis dar buvo vyresnysis NCO (non-commisioned officer). Aš negalėjau stovėti nuošalyje ir leisti jiems pasiųsti patrulį kuris nuo pat pradžių su trūkumais.  Aš nuėjau pas naująjį patrulio vadą ir išreiškiau savo nuogąstavimus dėl skirtingo lygio karių žinių ir mano pokalbius su valdžia. Įkalbinėjau jį eiti pašnekėti dėl patrulio perdarymo. Naujasis patrulio vadas padėkojo už mano indėlį ir pasakė kad jis nemato tame jokių problemų. Liepė man nesijaudinti, nes jis viską kontroliuoja.

Vėliau tą pačią dieną aš sužinojau kad po infiltracijos į Iraką sraigtasparniais patrulis planuoja eiti pesčiomis ir nenaudoti automobilių. Aš vėl nuėjau pas patrulio vadą ir kelis kitus bičiulius ir pasakiau jiems, kad tai beprotybė. Priminiau jiems, kad Antrajame pasauliniame kare SAS įkūrėjai savo kailiu patyrė kas yra patrulis pėščiomis atviroje vietovėje. Užpuolimo atveju tavo ugnies galia limituota tuo, ką gali panešti. Taip pat negali greitai atsitraukti / pabėgti. Aš pasakiau jiems kas automobiliai leis jiems turėti sumontuotus kulkosvaidžius plius automatinius granatsvaidžius. Be to galima bus persigruopuoti ir už 40 kilometrų į vakarus susijungti su D eskadronu.

Kaip ir kiekvienoje organizacijoje Pulke vyrukai nevisada pasinaudoja išorės vertinimu ir griebia darbą. Aš įsitikinęs kad naujokai jautė daug spaudimo dėl to. Aš padariau viską, tačiau vaikinai nusprendė pasilikti ties savo planu ir eiti peščiomis.

Aš buvau absoliučiai nuviltas kad niekas iš vyresnybės neišklausė argumentų. Visgi padariau ką galėjau.

Po dviejų dienų paryčiais sraigtasparnis infiltravo karius į Irako dykumą. Po aštuoniolikos valandų aš sužinojau kad jie pateko į priešo ugnį. Po pradinio kontakto pranešimo iš jų nebebuvo jokių žinių.

Tuo metu aš neišvykau į Jungtinius Arabų Emyratus. Persivedžiau į D eskadroną kur vadai klausė mano nuomonės ir turėjau gerą karą.

Patruliui gi, prasto vadovavimo ir bukumo pasėkmės buvo tragiškos: trys patrulio nariai žuvo, keturi pagauti ir vienas pabėgo pėščiomis į Siriją. Mano manymu tai blogiausia visų laikų SAS operacija.

Šis patrulis dabar liūdnai pagarsėjęs pagal savo šaukinį – Bravo Two Zero.“

Iš esmės flisas – tai sintetinė vilna pagaminta iš poliesterio. Viena iš teigiamų jo savybių – atsparumas drėgmei, drėgmės garinimas, esant tam tikram storumui – vėjo sulaikymas. Vandens negeriantis audinys veikiamas lietaus ir prakaito nesunkėja, greit džiūsta, ne taip greit atsiranda blogas kvapas nes nesiveisia bakterijos, lengvas, nereikalauja priežiūros – viskas ko reikia kariui.

Be to šis audinys be galo šiltas mat turi talpias “oro poras” kurios sandėliuoja šiltą orą, taip izoliuodamos kūną. Pati fliso gamyba nesudėtinga. Patiesus ant lygaus paviršiaus sintetinį audinį volas su mažais aštriais kabliukais “velia” paviršiaus mikro siūlus, taip formuodamas unikalų raštą. Tai kažkiek panašu į veltinį ar milą, tik kitu masteliu. Po pagrindinės operacijos seka papildomos, sąlygojančios audinio išvaizdą ir tvirtumą. Priklausomai nuo noro, galima pagaminti įvairaus minkštumo ir storio audinį, tame tarpe ir dvipusį. Vienpusis dažniausiai naudojamas apatiniams, džemperiams, dvipusis – šiltesniems drabužiams. Paskutinė stadija – hidrofilinis http://lt.wikipedia.org/wiki/Hidrofili%C5%A1kumas apdorojimas, kurios metu padidinamos apsauginės savybės.

US SF su standartiniais ECWS 300-iniais flisais

Pati fliso gamybos technologija nuolat tobulinama. Tikslas – geriausias svorio ir termo izoliacinių savybių santykis. Pageidaujamos fliso savybės: mažai sveriantis, puikus šildantis efektas, kvėpuoja, tvirtesnis už natural audinį, elastiškas, ilgai išlaiko formą, nereikalauja ypatingos priežiūros. Flisinis audinys izoliuoja kūną ne tik nuo šalčio, bet ir karščio. Flisinę striukę galima impregnuoti specialiomis priemonėmis ir taip pagerinti jos hidro izoliacines savybes.

Flisas gaminamas įvairių storių todėl jį galima naudoti tiek striukės išorėi, tiek pamušalui. Flisas minkštas, malonus liesti, todėl dažnai naudojamas tokiose vietose kur drabužis liečiasi su kūnų, pavyzdžiui vidinėje apykaklės pusėje. Audinys atsparus trinčiai ir ilgalaikiam poveikiui. Egzistuoja masė fliso gamintojų ir įvairių jo tipų, tačiau apsistosime ties žinomesniais, dažnai naudojamais taktinėje sferoje.

- Polartec iš JAV kompanijos Malden Mills;
- Windstopper iš JAV kompanijos W.L.Gore & Associates;
- Technopile italų firmos Pontetorto.
Polartec. Bendrinis daugiau nei 100 rūšių audinių prekinis ženklas, 100 procentų iš poliesterio. Veikimo principas: sausos šilumos efektas, sukuriamas padidintos ventiliacijos ir mažo drėgmės absorbavimo koeficiento pagalba. Rezultas: šilta, lengva, tvirta, ilgaamžė, turinti atsparumą vandeniui ir galimybę kvėpuoti.

Windstopper. Ant fliso audinio užklijuojama neperpučiama membrana, leidžianti orui cirkuliuoti tik viena kryptimi – iš vidaus į išorę. Egzistuoja dvi audinio konfiguracijos:

- 2-sluoksniai. Membrana kaip fliso pamušalas
- 3- sluoksniai. Membrana tarp dviejų fliso sluoksnių.

Verta paminėti, kad kai kurie gamintojai stengiasi vengti pasaulinių prekės ženklų ir štampuoja savo flisus, kaip kad Patagonia MARS, VauDe-Pontetipto Fleece, Big Pack -Trevira Fleece ir t.t. Nereikėtų bijoti šių pakaitinių prekės ženklų, nes jie atitinka ir yra beveik identiški Polartec‘ui. Esmė tame, kad šiems flisams perkami tie patys Du-Pont siūlai. Tai yra esminis fliso elementas, pati technologija be galo paprasta ir nesudėtinga, todėl pagaminti labai prastą flisą iš  Du-Pont  siūlų sunku.

Polartec®

Iš esmės Polartec yra prekinis ženklas, kurio vardu JAV kompanija Malden Mills pardavinėja aibę fliso audinių. Nors išoriškai kitų gamintojų flisai gali nesiskirti nuo Polartec, tačiau žemos kokybės kopijos skirsis tiek termo savybėmis tiek tarnavimo laiku.

Polartec flisas tai ideali termo apsauga. Kadangi jis nesaugo nuo tiesioginio lietaus ir vėjo, jis turėtų būti derinamas su membranine striuke.

Polartec rūšys (prekiniai ženklai)
Aqua Shell
Windbloc
Windbloc-Act
Termal Pro
Power Stretch
100 Series
100 Micro
200 Series(Water-Repellent)
200 Series
300 Series(Water-Repellent)
300 Series
Wind Pro

100- osios serijos Polartec® Classic – komfortiškas , lengvas ir ilgaamžis audinys. Kvėpuoja ir greitai džiūna. Naudojamas ir pukiai tinka storiems apatiniams, lengvesniems džemperiams ir striukių pamušalams.
200- osios serijos Polartec® Classic minkštas ir beveik nieko nesveria. Puikios termoizoliacijos savybės. Skirtingai nei natūralūs audiniai nekaupia drėgmės, o ją stumia. Pagal šilumos savybės 1 gramas Polartec‘o atstoja 2 gramus vilnos arba 4 gramus medvilnės. 200-tinis flisas puikiai tinka gaminti išsegamus stand-alone pamušalus į membranines striukes.
300- osios serijos Polartec® Classic – labai storas ir purus flisas ypatingai šaltam klimatui. Žymieji JAV kariuomenės flisiniai džemperiai iš ECWS sistemos būtent iš jo.

Polartec® Thermal Pro® – šiltas ir lengvas, drėgmę išstumiantis audinys iš dviejų sluoksnių. Išorinis sluoksnis atsparus trinčiai, apsaugo nuo vėjo ir ndidelio lietaus. Vidinis purus ir minkštas sluoksnis saugo nuo šalčio ir užtikrina maksimalią termoizoliaciją. Vandens garai iš vidaus šalinasi be kliūčių. Taip pat audinys pasižmymi ilgaamžiškumu – po ilgalaikio nešiojimo nesiveliai į gumulėlius.

Polartec® Wind Pro® – šis audinys taip pat pagamintas iš dviejų sluoksnių, ko dėka saugo nuo vėjo ir išorinės drėgmės. Wind Pro net 4 kartus geriau apsaugo nuo vėjo nei įprastinis fliso audinys. Minkštas vidinis sluoksnis stumia vidinę drėgmę į išorę. Apsauginės funkcijos išlieka net ir po daugkartinių skalbimų. Viršutiniai drabužiai iš Wind Pro užtikrina komfortą plačiame temperatūrų ir oro sąlygų diapazone. Šis audinys ypatingai tinka lengvų Soft shell tipo striukių/džemperių gamybai.

Polartec® Windbloc® - kompleksinis sprendimas su „kvėpavimu“, apsauga nuo vėjo ir termoizoliacija. Išorinis sluoksnis su membrana blokuoja vėją. Vidinis sluoksnis iš flisinio audinio malonus kūnui bei sukuria šilto oro kišenę. Bandymų metu įrodyta kad audinys 100 procentų apsaugo nuo 50 km/h greičiu pučiančio vėjo.

Polartec® Windbloc ACT® – medžiaga su visais Windbloc privalumais, tačiau padidintu atsparumu mechaniniams poveikiams. Blokuoja 98 proc vėjo, pučiančio 50 km/h. Dėl naujos technologijos ACT (Air Control Technology) šis flisas net 3 kartus geriau išstumia prakaitą nei kiti nuo vėjo saugantys flisai. Viena idealiausių medžiagų viršutiniams rūbams.

Polartec® Power Stretch® - plonas ir elastingas audinys. Puikiai kvėpuoja, todėl tinka apatinių rūbų gamybai. Kontaktuodamas su oda išstumia perteklinę drėgmę. Vandens stūmimo savybės 25 procentus geresnės nei pas kitus flisus. Sudarytas iš dviejų sluoksnių, tvirto išorinio nailono ir minkšto vidinio veliūrinio pūko.